2025 metai buvo metai, kai gynybos pramonė nustojo būti nišiniu investavimo sektoriumi ir tapo viena karščiausių temų Europos finansų rinkose. Skaičiai kalba patys: NATO gynybos išlaidos 2025 m. išaugo 20 %, ir pirmą kartą istorijoje visos aljanso narės viršijo 2 % BVP tikslą.
Europoje vyksta kažkas, ko nebuvo dešimtmečiais: masinė ginklavimosi banga, palaikoma politinės valios, biudžetų ir visuomenės pritarimo. Lietuvos 2026 m. gynybos biudžetas siekia rekordinius 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 % BVP.
Bet ar tai reiškia, kad kiekvienas investuotojas turėtų bėgti pirkti gynybos akcijų? Tikrai ne. Šis sektorius turi savitą riziką, specifinę dinamiką ir etinį matmenį, apie kurį verta kalbėti atvirai.
Kodėl gynybos sektorius auga: struktūriniai veiksniai
Gynybos pramonės akcijų augimas nėra trumpalaikis spekuliacinis burbulas. Už jo stovi keli ilgalaikiai struktūriniai veiksniai, kurie formavosi metus, o kai kuriais atvejais – dešimtmečius.
Geopolitinė realybė
Rusijos karas Ukrainoje nuo 2022 m. iš esmės pakeitė Europos saugumo architektūrą. Šalys, dešimtmečiais taupiusios gynybos sąskaita, staiga susidūrė su realybe: karinės pajėgos nebuvo paruoštos didelio masto konfliktui.
Tai nėra vienos krizės reakcija – tai paradigmos pokytis. Europos šalys viena po kitos didina gynybos biudžetus ne metams, o dešimtmečiui. Baltijos regiono NATO narės siekia iki 2035 m. pasiekti 5 % BVP gynybai.
NATO įsipareigojimai
NATO aljanso bendra gynybos išlaidų suma 2025 m. pasiekė apie 1,4 trln. dolerių. Tai reiškia, kad didžioji dauguma NATO šalių savo gynybos biudžetus turės bent padvigubinti per ateinantį dešimtmetį.
„ReArm Europe” planas
Europos Komisija 2025 m. kovą pristatė „ReArm Europe / Readiness 2030″ planą, kuris numato sutelkti daugiau nei 800 mlrd. eurų gynybos investicijoms per kelerius metus.
Lietuvos kontekstas
Lietuva yra viena agresyviausiai gynybą finansuojančių NATO narių. 2026 m. gynybos biudžetas – 4,79 mlrd. eurų (5,38 % BVP) – yra rekordinis. Vien ginkluotei ir karinei įrangai iš 2026 m. biudžeto numatyta 1,7 mlrd. eurų.
Šie pinigai kažkur nukeliauja. Didelė dalis – į Europos ir Šiaurės Amerikos gynybos bendroves. Ir būtent tai sukuria investavimo galimybę.
Pagrindinės Europos gynybos bendrovės: kas yra kas
Rheinmetall (Vokietija)
Vokietijos gynybos ir automobilių pramonės milžinas, kuris pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių Europos gynybos akcijų. Bendrovė gamina šarvuotąsias transporto priemones, amuniciją, oro gynybos sistemas ir elektroninius sprendimus.
Rheinmetall akcijų vertė per kelerius metus patyrė dramatišką augimą. Bendrovė aktyviai plečia gamybos pajėgumus, reaguodama į eksponentiškai augančią paklausą iš NATO šalių.
Stiprybės: tiesioginė nauda iš Vokietijos ir Europos gynybos biudžetų augimo, platūs gamybos pajėgumai, ilgalaikės sutartys.
Rizikos: akcijos jau atspindi didelę dalį lūkesčių, vertinimas (P/E) itin aukštas, priklauso nuo politinės valios tęstinumo.
Leonardo (Italija)
Italijos gynybos, aviacijos ir saugumo bendrovė, gaminanti sraigtasparnius, elektroniką, kosmoso ir kibernetinio saugumo sistemas. Leonardo paskelbė vidurio laikotarpio planą, numatantį dvigubai padidinti pelną iki 2030 m.
Bendrovė sudarė bendrą įmonę su Rheinmetall, siekdama kurti naujus Europos gynybos sprendimus.
Thales (Prancūzija)
Prancūzijos technologijų grupė, veikianti gynybos, aviacijos ir skaitmeninio saugumo srityse. 2025 m. Thales akcijos augo +69 % per visus metus – vienas geriausių rezultatų tarp didžiųjų Europos gynybos bendrovių.
BAE Systems (Jungtinė Karalystė)
Didžiausia Europos gynybos bendrovė pagal pajamas. Gamina karinę techniką, karinius laivus, elektroniką ir kibernetinius sprendimus. Turi stiprią poziciją tiek Europos, tiek JAV rinkose.
Saab (Švedija)
Švedijos gynybos bendrovė, žinoma dėl naikintuvų „Gripen”, raketų sistemų ir jūrų gynybos. Morningstar analitikai Saab, Leonardo ir Rheinmetall įvardija kaip pagrindinius pasirinkimus naujame Europos gynybos supercikle.
Gynybos ETF fondai: kaip investuoti be atskirų akcijų pasirinkimo
Daugumai investuotojų, ypač pradedantiesiems, atskirų gynybos bendrovių akcijų pirkimas nėra optimaliausias kelias. ETF fondai leidžia gauti ekspoziciją į visą sektorių vienu pirkiniu.
HANetf Future of Defence UCITS ETF (NATO)
Tai populiariausias Europoje gynybos ETF, sekantis NATO ir NATO+ šalių gynybos bendroves. Fondo valdomas turtas 2025 m. rugsėjį peržengė 3 mlrd. dolerių ribą – per metus jis padidėjo daugiau nei keturis kartus.
| Metai | Metinė grąža |
|---|---|
| 2024 | +31,99 % |
| 2025 | +54,83 % |
Ką apima: bendrovės, gaunančios didelę pajamų dalį iš NATO šalių gynybos ir kibernetinio saugumo sutarčių. Fondas taiko „NATO filtrą” – riboja ekspoziciją į bendroves, veikiančias ne NATO šalyse.
HANetf Future of European Defence Screened UCITS ETF (NATE)
Europai orientuotas variantas, neapimantis JAV bendrovių. Suteikia tikslingesnę ekspoziciją į Europos gynybos pramonės augimą, kuris šiuo metu yra sparčiausias. Šis fondas atitinka SFDR 8 straipsnio reikalavimus (aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės kriterijai).
Kiti gynybos ETF pasirinkimai
- iShares U.S. Aerospace & Defense ETF (ITA) – orientuotas į JAV gynybos ir aviacijos sektorių (Lockheed Martin, Raytheon, Northrop Grumman)
- SPDR S&P Aerospace & Defense ETF (XAR) – dar vienas JAV gynybos sektoriaus ETF su lygiau paskirstytu svoriu tarp bendrovių
Svarbus niuansas: Europos ir JAV gynybos ETF turi skirtingą dinamiką. JAV gynybos sektorius yra brandesnis, augimas stabilesnis. Europos gynybos sektorius patiria „sprogstamąjį” augimą nuo žemos bazės – tai reiškia aukštesnį grąžos potencialą, bet ir didesnę riziką.
Lietuvos gynybos obligacijos: alternatyva tiems, kas ieško saugumo
Lietuvos Finansų ministerija nuo 2024 m. platina gynybos obligacijas – vyriausybės taupymo lakštus, kurių surinktos lėšos nukreipiamos gynybos poreikiams finansuoti.
Sąlygos (2026 m. birželio emisija):
- 6 mėnesių trukmė: 1,3 % pusmetinės palūkanos
- 1 metų trukmė: metinės palūkanos
- 2 metų trukmė: metinės palūkanos
- 3 metų trukmė: metinės palūkanos 2,6–2,8 %
Gynybos obligacijas galima įsigyti per pagrindinius Lietuvos bankus (Swedbank, SEB, Luminor ir kt.).
Kam tinka gynybos obligacijos?
- Konservatyviems investuotojams, ieškantiems alternatyvos terminuotiems indėliams
- Patriotiškai motyvuotiems investuotojams, norintiems tiesiogiai prisidėti prie šalies gynybos
- Portfelio diversifikacijai – kaip mažos rizikos komponentas
Kam netinka?
- Tiems, kas tikisi didelės grąžos – obligacijų palūkanos yra kuklios ir atsilieka nuo akcijų rinkos vidurkio
- Tiems, kas nori likvidumo – lėšos „užrakintos” iki obligacijos termino pabaigos
Sektoriaus rizikos: ką ignoruoja entuziastai
Gynybos sektoriaus akcijų augimas atrodo neginčijamas – iki tol, kol pažvelgiate giliau.
1. Vertinimo burbulo rizika
Kai sektorius per dvejus metus auga 100+ %, didelė dalis būsimo augimo jau „įskaičiuota” į kainas. Rheinmetall P/E santykis (kainos ir pelno santykis) yra dešimtis kartų aukštesnis nei istorinis vidurkis. Tai reiškia, kad net ir toliau augant pelnui, akcijų kaina gali stovėti vietoje arba koreguotis – nes rinka jau tikisi to augimo.
2. Politinė rizika
Gynybos biudžetai priklauso nuo politinės valios. Rinkimai, vyriausybių pasikeitimai, ekonominės krizės – bet kuris iš šių veiksnių gali sulėtinti biudžetų augimą. Nors dabartinė geopolitinė aplinka skatina dideles gynybos išlaidas, politinė valia nėra amžina.
3. Vykdymo rizika
Net ir turint didžiulius biudžetus, gynybos bendrovės susiduria su gamybos pajėgumų ribomis. Amuniciją, šarvuotąsias transporto priemones ir oro gynybos sistemas reikia metų, o kartais dešimtmečių kurti ir gaminti. Užsakymų knyga gali būti pilna, bet pajamų konvertavimas – lėtas.
4. Koncentracijos rizika
Gynybos ETF fondai neretai turi didelę koncentraciją – kelios stambios bendrovės sudaro reikšmingą fondo dalį. Vienos bendrovės problema (skandalas, sutarties praradimas, gamybos triktis) gali stipriai paveikti visą fondo grąžą.
5. Geopolitinė deeskalacija
Tai rizika, kurios „niekas nenori” – bet ji reali. Jei geopolitinė padėtis stabilizuotųsi (taikos derybos, įtampos sumažėjimas), biudžetų augimo tempas gali sulėtėti. Investuotojams, nupirkusiems akcijas viršūnėje tikintis amžinu augimu, tai reikštų nuostolį.
6. Valiutų ir reguliacinė rizika
Europos gynybos bendrovės veikia skirtingose valiutų ir reguliacinėse aplinkose. Eksporto ribojimai, sankcijų režimai ir tarptautinės prekybos taisyklės gali paveikti konkrečių bendrovių pardavimus.
Etiniai klausimai: ar investavimas į ginklų gamintojus yra moraliai priimtinas?
Tai tema, kurios neišvengia joks rimtas pokalbis apie gynybos investicijas. Ir vienareikšmio atsakymo čia nėra – yra kelios perspektyvos.
Tradicinis ESG požiūris: gynybos išmetimas
Dešimtmečius daugelis ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) fondų sistemiškai atmetdavo gynybos sektoriaus bendroves. Ginklų gamyba buvo laikoma „kontroversine veikla”, šalia tabako, azartinių lošimų ir iškastinio kuro.
Tai reiškė, kad investuotojai, pasirinkę ESG fondus, automatiškai neturėjo ekspozicijos į gynybos sektorių – net jei tai buvo demokratinių valstybių gynybos pramonė.
2025–2026 m. paradigmos pokytis
Rusijos karas Ukrainoje ir besikeičianti saugumo aplinka privertė iš naujo vertinti šį požiūrį. Keletas svarbių pokyčių:
Europos Investicijų Bankas (EIB) pradėjo keisti savo politiką, leisdamas finansuoti tam tikras dvejopo panaudojimo technologijas.
Pensijų fondai Skandinavijoje ir Baltijos šalyse peržiūrėjo savo investavimo gaires, pripažindami, kad demokratinių šalių gynybos finansavimas nėra tas pats, kas kontroversiškų ginklų gamyba.
HANetf sukūrė SFDR 8 straipsnį atitinkantį gynybos ETF (NATE), kuris filtruoja kontroversiškus ginklus (kasetes, priešpėstines minas, branduolinius), bet leidžia investuoti į konvencines gynybos technologijas.
SEB Lietuvos analitikė Kristina Ruseckienė tai apibūdino kaip dvejopo pobūdžio sprendimą – investicijos į gynybos sektorių gali būti ir pareiga, ir grąžos šaltinis.
Klausimai, kuriuos verta sau užduoti
Prieš investuojant į gynybos sektorių, nėra „teisingo” atsakymo – bet yra klausimai, kurie padeda priimti sau priimtiną sprendimą:
Ar skiriate gynybą nuo agresijos? Demokratinių NATO šalių gynybos pramonė gamina produktus, skirtus šalių ir piliečių apsaugai. Tai fundamentaliai skiriasi nuo autoritarinių režimų ginklavimo.
Ar turite „raudonąją liniją”? Kai kurie investuotojai priima gynybos pramonę, bet atmeta konkrečias kategorijas: branduolinius ginklus, kasetes, minas. Gynybos ETF fondai su filtrais leidžia tai padaryti.
Ar tai dera su jūsų vertybėmis plačiau? Jei mokate mokesčius Lietuvoje – dalis jų jau finansuoja gynybą (5,38 % BVP). Investavimas į gynybos bendroves yra to paties principo pratęsimas privataus kapitalo lygmeniu.
Ar jūsų sprendimas grįstas informacija, o ne emocijomis? Tiek entuziastiškas pirkimas („visi perka, nes karas”), tiek kategoriškas atmetimas („neinvestuosiu į ginklus”) gali būti emociniai, o ne racionalūs sprendimai.
Gynybos sektorius investiciniame portfelyje: kiek skirti?
Gynybos sektorius yra ciklinė, teminė investicija – tai nėra diversifikuoto portfelio pagrindas. Štai kaip jis gali derėti prie skirtingų strategijų:
Kaip papildymas prie pagrindinio portfelio
Jei jūsų portfelio pagrindas yra pasaulinis akcijų ETF (pvz., VWCE), gynybos sektorius jame jau atstovaujamas – bet labai mažu svoriu (gynybos bendrovės sudaro tik kelis procentus pasaulinių indeksų).
Atskiras gynybos ETF leidžia sąmoningai padidinti gynybos sektoriaus svorį portfelyje. Rekomenduojamas dydis: 3–10 % viso portfelio, priklausomai nuo jūsų įsitikinimų ir rizikos tolerancijos.
Taktinė vs. strateginė pozicija
Taktinė pozicija (trumpalaikė): perkate, nes tikite, kad artimiausiu metu sektoriaus akcijos dar augs. Rizika: jei rinka jau „įskaičiavo” augimą, galite nupirkti viršūnėje.
Strateginė pozicija (ilgalaikė): tikite, kad Europos gynybos biudžetų augimas yra daugiametis trendas, kuris kurs vertę dešimtmetį ar ilgiau. Šiuo atveju trumpalaikiai svyravimai jums nesvarbu.
Praktinis portfelio pavyzdys
| Portfelio komponentas | Dalis | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Pasaulinės akcijos (pagrindas) | 75 % | VWCE |
| Gynybos sektorius (teminė pozicija) | 5–10 % | HANetf NATO ETF |
| Obligacijos / fiksuotos pajamos | 10–15 % | AGGH arba gynybos obligacijos |
| Grynųjų rezervas | 5 % | Taupomoji sąskaita |
Ką dar galima daryti: Lietuvos gynybos obligacijos kaip kompromisas
Tiems, kam akcijų rinkos svyravimai yra per daug, bet noras prisidėti prie gynybos finansavimo egzistuoja, Lietuvos gynybos obligacijos siūlo vidurio kelią.
2026 m. birželio emisijos sąlygos siūlo 2,6–2,8 % metines palūkanas 2–3 metų trukmės obligacijoms. Tai nėra didelė grąža, bet tai yra:
- Valstybės garantuota investicija – minimali kredito rizika
- Fiksuotos pajamos – žinote, kiek gausite
- Tiesioginis prisidėjimas – lėšos nukreipiamos konkrečiai gynybos finansavimui
Obligacijas galima pirkti per pagrindinius Lietuvos bankus, o minimali suma paprastai prasideda nuo 100 eurų.
Palyginimas: gynybos akcijos vs. gynybos obligacijos vs. pasaulinis ETF
| Aspektas | Gynybos akcijos/ETF | Gynybos obligacijos LT | Pasaulinis ETF (VWCE) |
|---|---|---|---|
| Grąžos potencialas | Aukštas (bet ir nuosmukio) | Žemas, fiksuotas (2,6–2,8 %) | Vidutinis (7–10 % ilgalaikis) |
| Rizikos lygis | Aukštas (sektoriaus koncentracija) | Labai žemas | Vidutinis |
| Diversifikacija | Ribota (vienas sektorius) | Nėra (viena obligacija) | Plati (3700+ bendrovių) |
| Etinis matmuo | Diskutuotinas | Teigiamas (šalies gynybos rėmimas) | Neutralus |
| Likvidumas | Aukštas (birža) | Ribotas (iki termino) | Aukštas (birža) |
| Kam tinka | Aktyvesniems, informuotiems investuotojams | Konservatyviems, patriotiškai motyvuotiems | Visiems ilgalaikiams investuotojams |
7 klaidos, kurias daro investuotojai gynybos sektoriuje
1. Pirkimas tik dėl naujienų antraščių. „NATO didina biudžetus” yra sena naujiena – rinka ją „suvirškino” seniai. Jei perkate šiandien tikėdamiesi tokio pat augimo kaip 2024–2025 m., greičiausiai vėluojate.
2. Viso portfelio investavimas į vieną sektorių. Net ir stipriausias trendas gali sustoti. 100 % gynybos portfelis yra spekuliacija, ne investavimas.
3. Ignoravimas vertinimo rodiklių. Kai Rheinmetall P/E siekia kelis kartus aukščiau nei istorinis vidurkis, tai reiškia, kad rinka tikisi tobulų rezultatų daugelį metų. Bet kokia neigiama staigmena gali sukelti stiprų korekcijos judėjimą.
4. Investavimas neįsigilinus į bendroves. „Gynybos sektorius” nėra monolitas. Kibernetinio saugumo bendrovė ir tankų gamintojas gali turėti visiškai skirtingas perspektyvas.
5. Pamirštamas ilgalaikis kontekstas. Gynybos biudžetai cikliškai kyla ir krenta. Po kiekvieno pasaulinio konflikto ar krizės seka „taikos dividendų” laikotarpis, kai biudžetai mažinami. Šio ciklo negalima ignoruoti.
6. Etinių klausimų vengimas. Neinvestuoti dėl to, kad „jaučiate, jog taip negerai”, arba investuoti dėl to, kad „visi taip daro” – abu variantai yra neapgalvoti. Priimkite sąmoningą sprendimą, su kuriuo galėsite gyventi nepriklausomai nuo rinkos rezultatų.
7. Gynybos obligacijų vertinimas kaip „investicijos” tikrąja prasme. Gynybos obligacijos yra taupymo instrumentas su patriotiniu elementu. Jų grąža (2,6–2,8 %) vos viršija infliaciją. Tai nėra turto kūrimo priemonė – tai kapitalą sauganti alternatyva indėliui.
Ilgalaikė perspektyva: kas laukia gynybos sektoriaus?
Keli veiksniai, kuriuos verta stebėti:
Europos gynybos konsolidacija. Leonardo ir Rheinmetall jau kuria bendras įmones. Tikėtina, kad artimaisiais metais Europoje matysime daugiau susijungimų ir strateginių aljansų, kuriant didesnes, konkurencingesnes bendroves, galinčias rungtis su JAV gynybos milžinais.
NATO 5 % BVP tikslas. Jei šis tikslas bus įgyvendintas iki 2035 m., daugumai Europos šalių reikės dvigubai ar trigubai padidinti gynybos biudžetus. Tai sukuria ilgalaikį pajamų srautą gynybos bendrovėms.
Technologinė transformacija. Dronai, dirbtinis intelektas, kibernetinė gynyba, kosminės technologijos – gynybos sektorius vis labiau tampa technologijų sektoriumi. Bendrovės, investuojančios į inovacijas, ilgainiui gali tapti ne tik gynybos, bet ir platesnių technologijų lyderėmis.
ESG rėmų peržiūra. Tikėtina, kad artimaisiais metais daugelis ESG fondų ir reitingų agentūrų peržiūrės savo požiūrį į demokratinių šalių gynybos pramonę. Tai galėtų atveriami naujus kapitalo srautus į sektorių.
Kontrolinis sąrašas prieš investuojant į gynybos sektorių
Prieš pirkdami pirmą gynybos ETF ar akciją, atsakykite sau į šiuos klausimus:
- Ar gynybos pozicija sudaro ne daugiau nei 5–10 % mano viso portfelio?
- Ar suprantu, kad šis sektorius gali koreguotis 20–30 % bet kuriuo metu?
- Ar turiu ilgalaikį horizontą (5+ metai), ar perku tikėdamasis greito pelno?
- Ar pasirinkau ETF (platesnė diversifikacija), o ne vieną atskirą akciją?
- Ar mano etinė pozicija yra apgalvota – ne impulsyvi?
- Ar mano pagrindinis portfelis (pasaulinės akcijos, obligacijos) yra sukurtas ir tvarkingas, prieš man dedant papildomas temines pozicijas?
- Ar žinau, kada ir kodėl parduosiu – ar turiu išėjimo planą?
Paskutinė mintis
Gynybos pramonės investicijos 2026 m. yra tikras, struktūriniais veiksniais paremtas trendas. Europa ginkluojasi, ir šis procesas truks metus, ne mėnesius. Lietuvai, skiriančiai rekordinį gynybos biudžetą, ši tema yra ypač artima.
Bet trendas nėra garantija. Kiekvienas investuotojas, svarstantis gynybos sektoriaus poziciją savo portfelyje, turėtų tai daryti su atvira galva, aiškiu rizikų supratimu ir be iliuzijų, kad praėjusių metų grąža pasikartoja automatiškai.
Galiausiai, gynybos investicijos kelia klausimą, kurio dauguma kitų sektorių nekelia: ne tik „ar tai pelninga?”, bet ir „ar tai atitinka mano vertybes?”. Abiejų klausimų atsakymas yra individualus. Ir abu nusipelno rimto apmąstymo.