Kažkur internete perskaičiau istoriją apie vyrą, kuris kasė tunelį iki aukso gyslos. Jis kasė dienas, savaites, mėnesius. Ir kai iki gyslos liko vos keli metrai, numetė kastuvą ir išėjo. Kitas žmogus atėjo, pakasė tą paskutinį metrą ir tapo turtingas.
Ši istorija yra supaprastinta. Bet ji puikiai iliustruoja tai, kas kasdien vyksta su tūkstančiais žmonių, bandančių užsidirbti internetu. Jie pradeda su entuziazmu, dirba savaitę ar dvi, nemato rezultatų ir nusprendžia, kad „tai neveikia”. O tiesa yra ta, kad daugeliu atvejų jie pasitraukė per anksti.
Pagal įvairius tyrimus, daugiau nei 90% internetinių verslų žlunga per pirmuosius 120 dienų.
Šis straipsnis nėra apie tai, kaip tapti turtingu. Jis apie tai, kodėl žmonės pasiduoda, nors dar net nepradėjo rimtai dirbti. Ir ką galite padaryti, kad nebūtumėte vienas iš jų.
Pirmoji priežastis: lūkesčių ir realybės praraja
„Pasyvios pajamos per 30 dienų” mitas
Internetas yra pilnas reklamų, kurios žada neįtikėtinus dalykus: „1000 eurų per savaitę dirbant 2 valandas”, „pasyvios pajamos per 30 dienų”, „atsisakyk savo darbo ir pradėk laisvą gyvenimą”.
Šios reklamos nėra atsitiktinės. Jos veikia, nes žmonės nori tikėti, kad egzistuoja greitas kelias. Ir kai pradedantysis, įkvėptas tokių pažadų, po mėnesio darbo mato 0 eurų pajamų, jis nejaučia sveikos nusivylimo dozės, jis jaučia, kad buvo apgautas. Ir meta.
Bet problema ne tame, kad uždarbis internetu neveikia. Problema tame, kad lūkesčiai buvo visiškai atitrūkę nuo realybės.
Tiesa atrodo taip:
- Pirmos 1-4 savaitės: mokotės, bandote, klystate, nieko neuždarbiate. Tai normalu.
- 1-3 mėnesiai: pradeda formuotis supratimas, galbūt gaunate pirmuosius kelis eurus ar pirmąjį klientą. Tai dar ne pajamos, tai patvirtinimas, kad einate teisinga kryptimi.
- 3-6 mėnesiai: jei dirbate nuosekliai, pradeda matytis pastovesni rezultatai. Ne turtai, bet pirmos realios pajamos.
- 6-12 mėnesių: pajamos pradeda augti, jei toliau tobulinate procesus ir plečiate veiklą.
- Po 12 mėnesių: galite tikėtis stabilesnio uždarbio srauto, jei per tą laiką nemetėte ir nuolat tobulinote tai, ką darote.
Žmogus, kuris tikėjosi rezultatų per mėnesį, pasiduoda antrojo mėnesio pradžioje. Žmogus, kuris suprato, kad realūs rezultatai ateina po 6-12 mėnesių, tiesiog tęsia darbą, kol jie ateina.
Realybė, kurios niekas nereklamuoja
Niekas nesnima YouTube vaizdo įrašų su pavadinimu „Kaip aš dirbau 6 mėnesius ir uždarbiau 200 eurų”. Bet būtent taip atrodo daugumos sėkmingų žmonių pradžia. Tie, kuriuos matome su didelėmis pajamomis, yra išgyvenimo šališkumo (survivorship bias) pavyzdžiai: matome tuos, kurie pavyko, bet nematome šimtų ar tūkstančių, kurie bandė tuo pačiu metu ir nesugebėjo arba dar nesulaukė rezultatų.
Tai nereiškia, kad sėkmė neįmanoma. Tai reiškia, kad sėkmė yra lėtesnė, nei tikitės, ir reikalauja daugiau pastangų, nei reklamos parodo.
Antroji priežastis: Dunning-Kruger efektas, arba „aš jau viską žinau”
Psichologijoje egzistuoja gerai ištirtas reiškinys, vadinamas Dunning-Kruger efektu. Jo esmė paprasta: kuo mažiau žmogus apie kažką žino, tuo labiau jis pervertina savo kompetenciją.
Pradedantysis, kuris perskaitė kelis straipsnius apie dropshippingą, jaučiasi pasiruošęs statyti verslą. Žmogus, kuris pažiūrėjo trijų valandų YouTube kursą apie investavimą, tiki, kad supranta rinkas. Tas, kuris sukūrė vieną socialinių tinklų įrašą, mano, kad moka skaitmeninę rinkodarą.
Ši perdėto pasitikėjimo fazė yra pavojinga ne todėl, kad žmonės pradeda, o todėl, kad jie pradeda su neteisingais lūkesčiais. Kai realybė parodo, kad jų žinios yra paviršutiniškos, o rezultatai neatitinka lūkesčių, jie susiduria su „nusivylimo slėniu”, ta fazė, kai pasitikėjimas krenta žemyn, o mokymosi kreivė staiga tampa stačia.
Daugelis meta būtent šiame slėnyje. Ne todėl, kad nepajėgūs. O todėl, kad nusivylimas po perdėto pasitikėjimo yra ypač skausmingas.
Kaip išvengti šios spąstų
Pripažinkite, kad pradedate nuo nulio. Tai nėra silpnybė, tai sąžiningumas. Žmogus, kuris sako „aš nieko apie tai nežinau, bet noriu išmokti”, turi didesnę tikimybę sėkmei nei tas, kuris sako „aš jau viską suprantu, tereikia pradėti”.
Mokymosi planas su konkrečiais žingsniais yra geresnis nei chaotiškas „pabandysiu viską iš karto” metodas. Pasirinkite vieną sritį, skirkite jai bent 3 mėnesius rimtų pastangų ir tik tada vertinkite, ar ji jums tinka.
Trečioji priežastis: vienatvė ir grįžtamojo ryšio stoka
Kai dirbate tradiciniame darbe, aplinka pati suteikia struktūrą: yra kolegų, vadovo, terminų, susirinkimų. Kai bandote užsidirbti internetu vieni, viso to nėra. Esate vieni su savo kompiuteriu, vieni su savo abejonėmis ir vieni su klausimu „ar tai, ką darau, apskritai turi prasmę?”
Ši vienatvė yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės meta. Ne todėl, kad darbas per sunkus, o todėl, kad niekas nepatvirtina, jog jie eina teisinga kryptimi.
Ką daryti
Raskite bendruomenę. Lietuvoje veikia keletas aktyvių bendruomenių, kuriose žmonės dalinasi savo patirtimi apie uždarbį internetu: Facebook grupė „Freelanceriai.lt”, Uzdarbis.lt forumas, Reddit subreddit r/6nuliai. Šios bendruomenės nėra tobulos, bet jose galite rasti žmonių, kurie eina tuo pačiu keliu.
Raskite atskaitomybės partnerį. Tai žmogus, kuris irgi kažką pradeda internete ir su kuriuo reguliariai (pvz., kas savaitę) pasidalinate savo progresu. Pats faktas, kad turite kam papasakoti apie savo veiksmus, verčia tuos veiksmus atlikti.
Dokumentuokite savo progresą. Veskite paprastą dienoraštį ar skaičiuoklę, kurioje fiksuojate, ką darėte kiekvieną dieną ar savaitę. Po mėnesio, kai jausitės, kad nieko nepasiekėte, atsiverčiate savo įrašus ir matote, kiek iš tiesų nuėjote. Progresas, kai jis lėtas, yra nejaučiamas be dokumentavimo.
Ketvirtoji priežastis: perfekcionizmas ir baimė pasirodyti
„Dar ne laikas paleisti svetainę, ji neatrodo profesionaliai.”
„Dar negaliu siūlyti paslaugų, neturiu pakankamai patirties.”
„Dar turiu daugiau pasiruošti, kol pradėsiu.”
Perfekcionizmas yra elegantiška prokrastinacijos forma. Jis atrodo kaip atsakingas požiūris („noriu, kad viskas būtų gerai”), bet iš tiesų yra baimė būti vertinamam.
Pradedantieji dažnai praleidžia savaites ar mėnesius „ruošdamiesi” ir niekada nepereina prie veikimo. O kai praleidžia ilgai ruošdamiesi ir negauna jokio atlygio (nes nieko nepadarė), nusprendžia, kad „tai ne man”.
Realybė, kurios perfekcionistai nenori girdėti
Pirmasis jūsų produktas bus prastas. Pirmasis straipsnis bus silpnas. Pirmoji el. parduotuvė atrodys mėgėjiškai. Pirmasis klientas galbūt bus nepatenkintas. Ir tai yra gerai.
Kiekvienas sėkmingas verslininkas, freelanceris ar investuotojas pradėjo nuo prasto pirmojo bandymo. Skirtumas tarp tų, kurie pavyko, ir tų, kurie ne, yra ne pradinis kokybės lygis, o tai, ar jie tęsė po pirmojo bandymo.
„Atlikta yra geriau nei tobula” nėra tik madinga frazė. Tai realus veikimo principas, kuris skiria tuos, kurie pasiekia rezultatų, nuo tų, kurie amžinai „ruošiasi”.
Penktoji priežastis: nuolatinis strategijų keitimas
Pirmą savaitę bandote freelance. Negaunate klientų. Antrą savaitę perskaitote straipsnį apie dropshippingą ir nusprendžiate, kad tai geresnis kelias. Trečią savaitę kažkas jums pasakoja apie investavimą. Ketvirtą savaitę atrandate affiliate rinkodarą.
Po mėnesio turite keturių skirtingų kelių pradžias ir nė vieno rezultato.
Tai vadinama „blizgančio objekto sindromu” (shiny object syndrome). Kiekviena nauja idėja atrodo patrauklesnė nei ta, prie kurios jau dirbate, nes nauja idėja dar neturi nusivylimo ir sunkumų istorijos.
Realybė
Beveik bet kuris uždarbio internetu būdas gali veikti, jei jam skiriate pakankamai laiko ir pastangų. Bet nė vienas neveiks, jei kiekvieną savaitę šokinėjate prie kito.
Taisyklė, kuri gelbsti daugelį pradedančiųjų: pasirinkite vieną kryptį ir skirkite jai ne mažiau nei 90 dienų rimto, nuoseklaus darbo, prieš vertindami rezultatus. 90 dienų yra minimalus laikotarpis, per kurį galima suprasti, ar pasirinktas kelias turi potencialo.
Jei po 90 dienų nuoseklaus darbo matote, kad nėra jokio progreso, trikdančių ženklų ar mokymosi kreivės, tuomet galite apsvarstyti keitimą. Bet ne po savaitės.
Šeštoji priežastis: palyginimas su kitais
Socialiniai tinklai sukuria iškraipytą realybės vaizdą. Matote žmones, kurie pasakoja apie savo pajamas, keliones, laisvę. Nematote jų nesėkmių, bemiegių naktų, streso ir mėnesių, kai niekas neveikė.
Kai pradedantysis palygina savo pirmąjį mėnesį (su nuliniais rezultatais) su kito žmogaus trečiaisiais ar penktaisiais metais (su įspūdingais rezultatais), jis mato tik prarają. Ir ta praraja paralyžiuoja.
Vienintelis teisingas palyginimas
Lyginkite save tik su savimi. Ne su influenceriais, ne su sėkmės istorijomis, ne su kolegomis. Vienintelis klausimas, kuris turi prasmę: „Ar žinau daugiau nei prieš savaitę? Ar padariau bent vieną žingsnį į priekį?”
Jei atsakymas „taip”, esate teisingame kelyje. Net jei tas žingsnis atrodo mikroskopinis.
Septintoji priežastis: fizinis ir emocinis nuovargis
Daugelis pradedančiųjų bando dirbti prie uždarbio internetu po savo pagrindinio darbo. Grįžta namo pavargę, atsisėda prie kompiuterio ir bando dar kelias valandas produktyviai dirbti. Po poros savaičių tokio režimo jie yra perdegę, ir „pasyvios pajamos internetu” tampa dar viena stresą keliančia veikla.
Realus požiūris į laiką
Nebandykite dirbti 4-5 papildomas valandas kiekvieną vakarą. Tai netvaru.
Geriau dirbti 1 valandą per dieną nuosekliai nei 5 valandas per dieną tris dienas ir tada nieko nedaryti dvi savaites. Nuoseklumas visuomet laimi prieš intensyvumą.
Praktinis planas:
- Darbo dienomis: 45-60 minučių vakare, su aiškia užduotimi (ne „padirbėsiu prie projekto”, o „parašysiu vieną prekės aprašymą” arba „išsiųsiu tris pasiūlymus klientams”)
- Savaitgaliais: 2-3 valandos vieną iš dienų gilesniam darbui (strategija, mokymasis, didesni projektai)
- Poilsio diena: bent viena diena per savaitę, kai visiškai nedirbu prie jokio papildomo projekto
Tai suteikia 7-10 valandų per savaitę. Per mėnesį tai 30-40 valandų. Per tris mėnesius, beveik 100-120 valandų rimto darbo. Tai pakankamas kiekis pirmiesiems rezultatams pamatyti.
Aštuntoji priežastis: nežinojimas, kas yra „rezultatas”
Viena iš subtiliausių priežasčių, kodėl pradedantieji jaučiasi, kad jiems nesiseka, yra ta, kad jie neteisingai apibrėžia „rezultatą”.
Daugeliui vienintelis rezultatas yra pinigai. Jei neuždarbiau, vadinasi, nieko nepasiekiau. Bet pirmaisiais mėnesiais rezultatai atrodo kitaip:
Rezultatas nr. 1: žinios. Jei prieš mėnesį nežinojote, kas yra SEO, o dabar suprantate pagrindus, tai yra realus rezultatas. Šios žinios niekur nedings ir bus naudingos visą jūsų karjerą.
Rezultatas nr. 2: įgūdžiai. Jei prieš mėnesį nemokėjote naudotis el. prekybos platforma, o dabar galite savarankiškai sukurti prekės skelbimą, tai yra rezultatas. Tai praktinis gebėjimas, kurio niekas iš jūsų neatims.
Rezultatas nr. 3: kontaktai. Jei prisijungėte prie bendruomenės, parašėte keliems potencialiems klientams ar susipažinote su kitais pradedančiaisiais, tai yra rezultatas. Verslas yra santykių rezultatas, ir kiekvienas naujas kontaktas yra potenciali ateities galimybė.
Rezultatas nr. 4: klaidos. Taip, klaidos yra rezultatas. Kiekviena klaida, kurią padarėte ir iš kurios pasimokėte, sumažina tikimybę, kad ją pakartosite. Po trijų mėnesių klaidų jūs žinote daugiau nei 90% žmonių, kurie dar net nepradėjo.
Rezultatas nr. 5: atmetimo atsparumas. Jei gavote pirmąjį atsisakymą iš kliento, pirmąjį neigiamą komentarą ar pirmąjį mėnesį be pardavimų ir vis dar skaitote šį straipsnį, jūs jau turite kažką, ko daugelis neturi: gebėjimą nepasiduoti.
Devintoji priežastis: informacijos perteklius ir analizės paralyžius
Internete yra tūkstančiai straipsnių, vaizdo įrašų ir kursų apie uždarbį internetu. Paradoksas tame, kad per daug informacijos gali būti taip pat žalinga kaip per mažai.
Pradedantysis praleidžia valandas žiūrėdamas YouTube, skaitydamas tinklaraščius ir dalyvaudamas nemokamose seminaruose. Jis žino viską apie teoriją. Bet niekada nepradeda daryti.
Tai vadinama analizės paralyžiumi: žmogus tiek daug analizuoja galimybes, kad niekada nepasirenka nė vienos.
Kaip iš to išeiti
80/20 taisyklė mokymuisi: skirkite 20% savo laiko mokymuisi ir 80% veikimui. Ne atvirkščiai. Jei turite 10 valandų per savaitę, 2 valandos mokymasis ir 8 valandos veiksmas.
„Just in time” mokymasis: mokykitės tik to, ko jums reikia dabar, šiam konkrečiam žingsniui. Netyrinėkite pažangių Facebook reklamos strategijų, jei dar neturite produkto, kurį galėtumėte reklamuoti.
Vieno šaltinio taisyklė: pasirinkite vieną patikimą mokymosi šaltinį (vieną kursą, vieną tinklaraštį, vieną mentorių) ir laikykitės jo. Nešokinėkite tarp dešimties skirtingų guru, kurie moko skirtingų metodų.
Dešimtoji priežastis: aplinkos spaudimas
„Ką tu ten veiki su tuo kompiuteriu? Eik geriau normalaus darbo ieškoti.”
Šeimos nariai, draugai ir pažįstami dažnai yra didžiausi uždarbio internetu skeptikai. Ne todėl, kad nori blogo. O todėl, kad jiems tai yra nepažįstama teritorija, ir nepažįstama teritorija kelia nerimą.
Kai pradedantysis po mėnesio darbo nemato pinigų, o aplinkiniai klausinėja „na, tai kiek jau uždarbai?”, spaudimas pasiduoti tampa didžiulis. Lengviau pasakyti „bandžiau, neveikia” nei toliau dirbti, kai aplinka tave vertina skeptiškai.
Kaip elgtis
Nereikia įrodinėti. Pirmaisiais mėnesiais nekalbėkite apie savo projektą su žmonėmis, kurie jo nepalaiko. Tai nėra slėpimas, tai energijos taupymas. Jūsų energija turi eiti į darbą, ne į diskusijas su skeptikais.
Kalbėkite su tais, kurie supranta. Bendruomenės, apie kurias kalbėjome anksčiau, yra vieta, kur jūsų pastangos bus suprastos. Žmonės, kurie patys praėjo tą patį kelią, žinos, kad mėnuo be pajamų yra normalu.
Rezultatai yra geriausias argumentas. Kai po 6-12 mėnesių turėsite realius rezultatus, skeptikai nutils patys. Iki tol, dirbkite tyliai.
Penki dalykai, kuriuos daro tie, kurie nemeta
Apžvelgėme priežastis, kodėl žmonės pasiduoda. Dabar pažiūrėkime, ką daro tie 10%, kurie tęsia ir galiausiai pasiekia rezultatų.
1. Jie nustato procesų, o ne rezultatų tikslus
Blogas tikslas: „Uždirbti 500 eurų per pirmąjį mėnesį.”
Geras tikslas: „Kiekvieną darbo dieną skirti 1 valandą savo projektui.”
Skirtumas yra esminis. Rezultatų tikslus kontroliuojate tik iš dalies (negalite priversti klientų pirkti ar samdyti jus). Bet proceso tikslus kontroliuojate visiškai. Jei laikotės proceso, rezultatai ateina kaip natūrali to pasekmė.
2. Jie turi aiškų 90 dienų planą
Ne metų planą. Ne penkerių metų viziją. 90 dienų. Trys mėnesiai su konkrečiais savaitiniais tikslais:
- 1-4 savaitės: mokymasis ir pasiruošimas (platforma, įgūdžiai, pirmieji bandymai)
- 5-8 savaitės: aktyvus veikimas (pirmieji klientai, pirmieji produktai, pirmos investicijos)
- 9-12 savaitės: optimizavimas (kas veikia, kas ne, kur koreguoti kryptį)
Po 90 dienų jie vertina: ar matau progresą? Ar man tai teikia energiją? Ar noriu tęsti? Jei taip, pratęsia dar 90 dienų. Jei ne, keičia kryptį sąmoningai, o ne iš nusivylimo.
3. Jie matuoja progresą, ne tik pajamas
Pradžioje jie seka tokius rodiklius:
- Kiek valandų šią savaitę skyriau projektui?
- Kiek naujų dalykų išmokau?
- Kiek bandymų atlikau (el. laiškai klientams, sukurti skelbimai, parašyti straipsniai)?
- Kas šią savaitę pavyko geriau nei praėjusią?
Šie rodikliai keičiasi kiekvieną savaitę, net kai pajamų dar nėra. Ir tas matomas progresas palaiko motyvaciją.
4. Jie priima nusivylimą kaip proceso dalį
Žmonės, kurie nepasiduoda, nesiskiria nuo tų, kurie pasiduoda, tuo, kad nejautia nusivylimo. Jie jį jaučia lygiai taip pat. Skirtumas tame, kad jie nereaguoja į nusivylimą mesdami viską.
Jie sako: „Šiandien jaučiuosi blogai dėl savo projekto. Tai normalu. Rytoj vis tiek padarysi vieną mažą žingsnį.”
Motyvacija nėra pastovus jausmas. Ji ateina ir išeina. Tie, kurie laukia motyvacijos prieš pradėdami dirbti, dirba retai. Tie, kurie dirba nepriklausomai nuo motyvacijos, sukuria įprotį, kuris galiausiai atneša rezultatus.
5. Jie turi „minimumą”
„Minimum” yra mažiausias galimas veiksmas, kurį jie atlieka net blogiausią dieną. Ne 3 valandos darbo. Ne 10 el. laiškų klientams. Tiesiog vienas mažas veiksmas:
- Parašyti vieną prekės aprašymą
- Išsiųsti vieną pasiūlymą klientui
- Perskaityti vieną straipsnį apie savo sritį
- Peržiūrėti savo skaičiuoklę ir atnaujinti duomenis
Kai turite nustatytą minimumą, niekada neturite „nulinės dienos”. O kai neturite nulinių dienų, progresas, nors ir lėtas, niekada nesustoja.
Tikrovės patikrinimas: ko tikėtis per pirmuosius 6 mėnesius
Būkime sąžiningi ir konkrečiai apie tai, kaip atrodo realus progresas per pirmuosius pusę metų.
Freelance kelias
1 mėnuo: sukuriate profilį platformoje, parašote pirmuosius pasiūlymus, galbūt atliekate vieną mažą darbą už labai mažą kainą (ar net nemokamai, kad gautumėte atsiliepimą). Pajamos: 0-50 €.
2-3 mėnesiai: pradeda formuotis supratimas, kokie klientai ir projektai jums tinka. Gaunate kelis nedidelius projektus. Pradeda atsirasti pirmieji teigiami atsiliepimai. Pajamos: 50-300 €/mėn.
4-6 mėnesiai: turite keletą pakartotinių klientų arba stabilesnį užsakymų srautą. Žinote savo vertę ir galite kelti kainas. Pajamos: 200-800 €/mėn.
Investavimo kelias
1 mėnuo: atidarote sąskaitą investavimo platformoje, atliekate pirmąją mažą investiciją (50-200 €), mokotės suprasti, kaip veikia pasirinkta platforma. Pajamos: praktiškai 0 € (galbūt keli centai palūkanų).
2-3 mėnesiai: pradeda formuotis investavimo strategija, pamažu didinate investuojamą sumą. Pajamos: keleri eurai per mėnesį (priklauso nuo investuotos sumos).
4-6 mėnesiai: turite diversifikuotą portfelį, suprantate savo rizikos toleranciją, matote pirmuosius ilgalaikius tendencijų ženklus. Pajamos: priklausomai nuo investuoto kapitalo, bet reikia suprasti, kad investavimas yra ilgalaikis žaidimas, matuojamas metais, ne mėnesiais.
E. komercijos kelias
1 mėnuo: pasirenkate produktą ar nišą, sukuriate parduotuvę ar skelbimus, parašote pirmuosius aprašymus. Galbūt atliekate 0-3 pardavimus. Pajamos: 0-100 €.
2-3 mėnesiai: optimizuojate savo pasiūlymą, testuojate skirtingus produktus ar kainas, pradeda formuotis supratimas, kas veikia jūsų rinkoje. Pajamos: 50-500 €/mėn.
4-6 mėnesiai: turite aiškesnį asortimentą, geriau suprantate savo klientą, galbūt pradedate naudoti mokamą reklamą. Pajamos: 200-1500 €/mėn. (bet dalis grįžta į atsargas ir reklamą).
Svarbu: šie skaičiai yra orientaciniai ir priklauso nuo daugybės faktorių: jūsų niš, laiko investicijų, rinkos sąlygų ir, taip, šiek tiek sėkmės. Bet jie yra žymiai artimesni realybei nei „1000 eurų per savaitę nuo pirmo mėnesio”.
Motyvacijos formulė, kuri veikia ilgainiui
Motyvacija, paremta emocijomis („aš taip noriu sėkmės!”), yra nestabili. Ji užsidega greitai ir greitai gęsta.
Motyvacija, paremta sistema, veikia kitaip. Ji nereikalauja nuolat jaustis įkvėptam. Ji tiesiog veikia, kaip mechanizmas.
Trys sistemos komponentai
1. Aiški rutina. „Kiekvieną darbo dieną nuo 20:00 iki 21:00 dirbu prie savo projekto.” Ne tada, kai turiu laiko. Ne tada, kai jaučiuosi motyvuotas. Kiekvieną dieną, tuo pačiu metu.
2. Matomas progresas. Kas savaitę peržiūrite savo progresą ir užsirašote, ką padarėte. Galite naudoti paprastą skaičiuoklę, dienoraštį ar bet kokią programėlę. Svarbu, kad progreso įrašai būtų matomi, nes nematomus progresas yra tas pats kas jokio progreso jūsų smegenims.
3. Atlygio ciklai. Mažos pergalės turi būti švenčiamos. Pirmas klientas? Tai svarbu. Pirmas pardavimas? Tai svarbu. Pirmas teigiamas atsiliepimas? Tai svarbu. Neignoruokite šių momentų. Jie yra jūsų variklio kuras.
Trylika klausimų, kuriuos verta užduoti sau prieš pasiduodant
Jei šiuo metu galvojate apie tai, kad galbūt reikėtų mesti, sustokite ir atsakykite sau sąžiningai:
- Ar tikrai dirbau nuosekliai, ar tik sporadiškai?
- Ar skyriau pakankamai laiko (ne mažiau nei 90 dienų rimto darbo)?
- Ar mano lūkesčiai buvo realistiški, ar tikėjausi greito rezultato?
- Ar keitinėjau strategijas, ar laikiausi vienos?
- Ar prašiau pagalbos ir ieškojau bendruomenės?
- Ar matau kokį nors progresą, net jei jis nėra finansinis?
- Ar man patinka pats procesas, ar tik noriu rezultato?
- Ar tikrai bandžiau, ar tik galvojau apie bandymą?
- Ar problemos, su kuriomis susidūriau, yra neišsprendžiamos, ar tiesiog nepatogios?
- Ar pasiduočiau, jei žinočiau, kad po 3 mėnesių pavyks?
- Ar mano sprendimas mesti paremtas duomenimis, ar emocijomis?
- Ar kalbėjau su žmonėmis, kurie praėjo tą patį kelią?
- Ar esu nusivylęs dėl to, kad neveikia, ar dėl to, kad sunku?
Jei dauguma atsakymų rodo, kad tiesiog per anksti pasiduodate, tai žinote, ką daryti: tęsti.
Jei atsakymai rodo, kad tikrai bandėte nuosekliai ilgą laiką ir nematote jokio progreso, tada sprendimas keisti kryptį yra racionalus, ne emocinis. Ir tai yra visiškai priimtinas sprendimas.
Kas nutinka tiems, kurie nemeta
Gali atrodyti, kad visi „sėkmės” pavyzdžiai yra tolimi ir nerealūs. Bet tiesa yra paprastesnė. Žmonės, kurie dirbdami iš namų ar internetu pasiekia pastovų uždarbį po 6-12 mėnesių, nėra jokie genialūs ar ypatingi. Jie tiesiog padarė tai, ko 90% nepadarė: liko.
Jie neturėjo daugiau talento. Jie neturėjo daugiau laiko. Jie neturėjo daugiau pinigų. Jie tiesiog nemetė, kai buvo sunku. Ir „kai buvo sunku” reiškia beveik kiekvieną pirmųjų mėnesių dieną.
Tai nėra motivacinė klišė. Tai statistinis faktas: jei po pirmo mėnesio nemeta 90% žmonių, tai jau vien tai, kad tęsiate po antro mėnesio, pastato jus į viršutinį dešimtadalį pagal atkaklumą. O atkaklumas, kaip rodo dešimtmečių tyrimai, yra stipresnis sėkmės prognozuotojas nei talentas, išsilavinimas ar pradinis kapitalas.
Apibendrinimas
Nėra jokios magijos priežasties, kodėl 90% pradedančiųjų meta. Yra rinkinys žmogiškų, suprantamų ir prognozuojamų faktorių: nerealistiniai lūkesčiai, kantrybės stoka, vienatvė, perfekcionizmas, nuolatinis strategijų keitimas, palyginimas su kitais, nuovargis ir aplinkos spaudimas.
Kiekvienas iš šių faktorių yra valdomas. Ne lengvai, bet valdomas.
Jei dabar esate tame taške, kai galvojate apie pasitraukimą, paklauskite savęs vieno klausimo: „Ar pasiduodu, nes tai tikrai neveikia, ar pasiduodu, nes tikėjausi, kad bus lengviau?”
Jei atsakymas yra antrasis variantas, dar nepasiduokite. Tiesiog pakeiskite lūkesčius ir tęskite. Vienas mažas žingsnis per dieną. 90 dienų. Tada vertinkite.
Tie, kurie šiandien uždirba internetu, kažkada irgi sėdėjo ten, kur sėdite jūs dabar. Skirtumas yra vienas: jie nemetė.
O jūs? Ar esate tame taške, kai galvojate apie pasitraukimą, ar jau pergyvenote tą sunkiausią fazę ir dabar matote pirmuosius rezultatus? Pasidalinkite savo patirtimi, nes kažkam, kas šiuo metu svarsto pasiduoti, jūsų istorija gali būti tiksliai tai, ko jam reikia.