Kai dauguma žmonių galvoja apie investavimą, pirma mintis, akcijos. Apie obligacijas kalbama rečiau, jos neatrodo tokios „patrauklios” ir retai sulaukia dėmesio socialiniuose tinkluose. Tačiau obligacijos yra viena seniausių ir plačiausiai naudojamų investicinių priemonių pasaulyje, ir tam yra rimtų priežasčių.
Obligacijos atlieka funkcijas, kurių akcijos paprasčiausiai negali: stabilizuoja portfelį per rinkos audras, generuoja prognozuojamas pajamas ir saugo kapitalą, kai kitos turto klasės svyruoja. Profesionalūs investuotojai ir instituciniai fondai dešimtmečiais naudoja obligacijas kaip portfelio pamatą.
Šiame straipsnyje rasite viską, ką reikia žinoti apie obligacijas: nuo pačių pagrindų iki konkrečių strategijų, kada ir kaip jas įtraukti į savo investicinį portfelį.
Kas yra obligacija?
Obligacija yra skolos vertybinis popierius. Kai perkate obligaciją, iš esmės paskolinate pinigus jos emitentui, vyriausybei, savivaldybei arba įmonei. Mainais emitentas įsipareigoja:
- Mokėti jums reguliarias palūkanas (vadinamas kuponu) per visą obligacijos galiojimo laikotarpį.
- Grąžinti jums visą pradinę sumą (nominalą) obligacijos termino pabaigoje.
Paprastas pavyzdys: perkate 1 000 EUR vertės Lietuvos vyriausybės obligaciją su 4% metiniu kuponu ir 5 metų terminu. Kiekvienais metais gaunate 40 EUR palūkanų, o po 5 metų atgaunate savo 1 000 EUR. Per visą laikotarpį uždirbate 200 EUR palūkanų.
Tai ir yra obligacijos esmė: prognozuojami, aiškūs pinigų srautai su iš anksto žinomu grąžinimo terminu.
Pagrindinės obligacijų sąvokos
Prieš gilinantis toliau, verta susipažinti su terminais, kuriuos sutiksite kalbant apie obligacijas:
Nominalas (Face Value / Par Value). Suma, kurią emitentas pažada grąžinti termino pabaigoje. Dažniausiai tai 1 000 EUR arba 1 000 USD.
Kuponas (Coupon). Reguliariai mokamos palūkanos, išreikštos procentais nuo nominalo. 4% kuponas nuo 1 000 EUR nominalo reiškia 40 EUR per metus.
Terminas (Maturity). Laikotarpis iki obligacijos galiojimo pabaigos. Gali būti nuo kelių mėnesių iki 30 ar net 100 metų.
Pajamingumas iki išpirkimo (Yield to Maturity / YTM). Tikroji metinė grąža, kurią gausite, jei laikysite obligaciją iki termino pabaigos. Skiriasi nuo kupono, jei perkate obligaciją ne už nominalą.
Rinkos kaina. Obligacijos kaina antrinėje rinkoje gali skirtis nuo nominalo. Ji gali būti aukštesnė (premija) arba žemesnė (diskontas) nei nominalas.
Kredito reitingas. Nepriklausomų agentūrų (Moody’s, S&P, Fitch) vertinimas, rodantis emitento gebėjimą grąžinti skolą. AAA yra aukščiausias reitingas, D reiškia nemokumą.
Kaip veikia obligacijų kainodara?
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos reikia suprasti apie obligacijas: obligacijų kainos ir palūkanų normos juda priešingomis kryptimis. Tai dažnai glumina pradedančius investuotojus, bet logika yra paprasta.
Kodėl kaina kinta?
Tarkime, turite obligaciją su 3% kuponu. Centrinis bankas pakelia palūkanų normą, ir naujos obligacijos pradedamos leisti su 5% kuponu. Kas norės pirkti jūsų 3% obligaciją, kai gali gauti naują su 5%? Niekas, nebent jūsų obligacijos kaina nukristų tiek, kad jos pajamingumas taptų palyginamas su 5%.
Ir atvirkščiai: jei palūkanų normos krenta, jūsų 3% obligacija tampa patrauklesnė (nes naujos obligacijos mokės tik 1–2%), ir jos kaina kyla.
Praktinis pavyzdys
- Turite obligaciją: nominalas 1 000 EUR, kuponas 4%, liko 5 metai iki termino
- Rinkos palūkanų norma pakyla nuo 4% iki 6%
- Jūsų obligacijos rinkos kaina nukrenta maždaug iki 916 EUR
- Naujas pirkėjas, pirkdamas už 916 EUR ir gaudamas 40 EUR kuponą kasmet, uždirbs pajamingumą artimą 6%
Svarbi išvada: jei laikote obligaciją iki termino pabaigos, rinkos kainos svyravimai jums nerūpi. Gausite visus kuponus ir nominalą atgal. Kainų svyravimai aktualūs tik tiems, kas planuoja parduoti obligacijas prieš terminą.
Trukmė (Duration): kaip matuoti jautrumą palūkanų normoms
Trukmė yra rodiklis, parodantis, kiek obligacijos kaina reaguos į palūkanų normos pokytį.
- Obligacija su 2 metų trukme: palūkanų normai pakilus 1%, kaina krenta apie 2%
- Obligacija su 10 metų trukme: palūkanų normai pakilus 1%, kaina krenta apie 10%
Taisyklė paprasta: kuo ilgesnis terminas, tuo jautresnė obligacijos kaina palūkanų normos pokyčiams. Tai reiškia, kad ilgalaikės obligacijos yra rizikingesnės kainų svyravimų atžvilgiu nei trumpalaikės.
Obligacijų tipai: ką galite rinktis?
Obligacijų pasaulis yra platus. Kiekvienas tipas turi savo rizikos ir grąžos profilį.
Vyriausybių obligacijos
Valstybės išleidžia obligacijas biudžeto deficitui finansuoti. Jos laikomos viena saugiausių investicijų, nes vyriausybės retai bankrutuoja (nors ir tai pasitaiko).
JAV iždo obligacijos (U.S. Treasuries). Laikomos „saugiausia” investicija pasaulyje. JAV vyriausybė niekada nesukčiavo skolindama. Pajamingumas paprastai žemesnis, bet rizika minimali.
- T-Bills: trumpalaikės (iki 1 metų)
- T-Notes: vidutinio termino (2–10 metų)
- T-Bonds: ilgalaikės (20–30 metų)
Europos vyriausybių obligacijos. Vokietijos obligacijos (Bunds) laikomos saugiausia Europos alternatyva. Pietų Europos šalių (Italija, Ispanija, Graikija) obligacijos siūlo aukštesnį pajamingumą, bet su didesne rizika.
Lietuvos vyriausybės obligacijos. Lietuvos Respublika periodiškai išleidžia obligacijas. Taupymo lakštai skirti gyventojams yra prieinamas būdas investuoti į Lietuvos vyriausybės skolą su palyginti patraukliomis sąlygomis.
Įmonių obligacijos
Įmonės leidžia obligacijas veiklai finansuoti. Kadangi įmonė bankrutuoja dažniau nei valstybė, įmonių obligacijos paprastai siūlo aukštesnį pajamingumą.
Investicinio reitingo obligacijos (Investment Grade). Kompanijos su aukštu kredito reitingu (BBB ir aukščiau). Pvz., „Microsoft”, „Apple”, „Johnson & Johnson”. Rizika santykinai maža, pajamingumas vidutinis.
Aukšto pajamingumo obligacijos (High Yield / „Junk bonds”). Kompanijos su žemesniu kredito reitingu (žemiau BBB). Pajamingumas gali būti 6–10% ar daugiau, bet rizika, kad emitentas nesumokės, yra ženkliai didesnė.
Skirtumas tarp šių kategorijų reikšmingas:
| Kategorija | Kredito reitingas | Tipinis pajamingumas | Nemokumo rizika |
|---|---|---|---|
| Investicinio reitingo | AAA – BBB | 3–5% | Žema (0,1–0,5% per metus) |
| Aukšto pajamingumo | BB ir žemiau | 6–10%+ | Vidutinė–aukšta (2–5% per metus) |
Savivaldybių obligacijos (Municipal bonds)
Savivaldybės ir vietos valdžios institucijos leidžia obligacijas infrastruktūros projektams finansuoti. JAV šios obligacijos turi mokestinių lengvatų. Europoje jos mažiau paplitusios, bet kai kuriose šalyse egzistuoja.
Infliacija saugomos obligacijos
Specialūs vertybiniai popieriai, kurių nominalas ir kuponai koreguojami pagal infliaciją.
- JAV: TIPS (Treasury Inflation-Protected Securities)
- Europa: infliacija indeksuotos vyriausybių obligacijos
Šios obligacijos apsaugo nuo infliacijos rizikos, nes jūsų grąža automatiškai didėja, kai kainos ekonomikoje kyla. Ypač naudingos didelės infliacijos laikotarpiais.
Nulinės palūkanos obligacijos (Zero-coupon bonds)
Šios obligacijos nemoka jokių periodinių palūkanų. Vietoj to jos parduodamos su nuolaida nuo nominalo, o termino pabaigoje gaunate pilną nominalą.
Pavyzdys: perkate obligaciją už 800 EUR, po 5 metų gaunate 1 000 EUR. Jūsų pelnas yra 200 EUR, kuris atitinka tam tikrą metinį pajamingumą.
Konvertuojamos obligacijos
Šios obligacijos suteikia teisę jas konvertuoti į emitento akcijas pagal iš anksto nustatytas sąlygas. Jos siūlo žemesnį kuponą nei įprastos obligacijos, bet suteikia galimybę pasinaudoti akcijų kainos augimu.
Kada verta rinktis obligacijas?
Tai centrinis šio straipsnio klausimas. Obligacijos nėra universali priemonė kiekvienai situacijai, ir jos tikrai nėra geriausias pasirinkimas absoliučiai visiems. Štai konkrečios situacijos, kai obligacijos yra protingas sprendimas.
Situacija nr. 1: jūsų laiko horizontas trumpas (1–5 metai)
Jei pinigų prireiks per artimiausius kelerius metus (pradiniam būsto įnašui, automobiliui, studijoms), akcijų rinkos svyravimai yra per didelė rizika. Per 1–3 metus akcijų rinka gali nukristi 30–40%, ir jums gali neužtekti laiko atsigavimui.
Trumpalaikės arba vidutinio termino obligacijos (arba obligacijų ETF su trumpa trukme) suteikia prognozuojamesnę grąžą su mažesniais svyravimais.
Situacija nr. 2: artėja pensija arba jau esate pensininkas
Kuo arčiau pensijos, tuo svarbiau apsaugoti sukauptą kapitalą. 55-erių žmogus, turintis 90% portfelio akcijose, rizikuoja prarasti trečdalį savo santaupų per rinkos nuosmukį likus kelerius metus iki pensijos.
Palaipsnis perkėlimas iš akcijų į obligacijas (vadinamas „glide path”) yra standartinė strategija: kuo arčiau pensijos, tuo didesnė portfelio dalis skiriama obligacijoms.
Populiari orientacinė taisyklė: obligacijų procentas portfelyje = jūsų amžius. 60-metis turėtų apie 60% obligacijose. Ši taisyklė yra supaprastinta, bet suteikia gerą atskaitos tašką.
Situacija nr. 3: norite sumažinti portfelio svyravimus
Jei negalite ramiai miegoti žinodami, kad jūsų portfelis per mėnesį gali nukristi 20–30%, obligacijų komponentas padeda. Akcijų ir obligacijų kainos istoriškai dažnai juda skirtingomis kryptimis (nors ne visada), todėl mišrus portfelis svyruoja mažiau nei grynai akcijų portfelis.
Svyravimų palyginimas per istorinius nuosmukius:
| Rinkos krizė | Grynai akcijų portfelis | 60% akcijų / 40% obligacijų |
|---|---|---|
| 2008 finansų krizė | -50,9% | -20,1% |
| 2020 COVID nuosmukis | -33,9% | -13,2% |
| 2022 palūkanų kėlimo ciklas | -18,1% | -16,0% |
2022 metai buvo išskirtiniai, nes tiek akcijos, tiek obligacijos krito vienu metu (dėl agresyvaus palūkanų kėlimo). Tai retai pasikartojanti situacija, bet ji primena, kad jokia strategija nėra absoliučiai saugi.
Situacija nr. 4: norite reguliaraus pajamų srauto
Jei jums reikia periodinių pajamų iš investicijų (pvz., esate pensininkas ar norite papildomo pajamų šaltinio), paskirstančios obligacijos ar obligacijų ETF generuoja reguliarius kuponų mokėjimus.
Skirtingai nuo akcijų dividendų, kurie gali būti sumažinti ar atšaukti bet kada, obligacijų kuponai yra sutartinis emitento įsipareigojimas. Kol emitentas nemokumo nepaskelbė, kuponus gausite.
Situacija nr. 5: ieškote saugumo krizės metu
Kai akcijų rinka krenta, investuotojai dažnai perkelia pinigus į saugias obligacijas (ypač JAV iždo vertybinius popierius ir Vokietijos obligacijas). Tai vadinamas „flight to quality” (bėgimas į kokybę), ir dėl padidėjusios paklausos šių obligacijų kainos kyla.
Tai reiškia, kad geros kokybės obligacijos gali ne tik apsaugoti kapitalą per krizę, bet ir padidėti vertėje.
Kada obligacijos nėra geriausias pasirinkimas?
Sąžiningumas reikalauja pasakyti ir apie situacijas, kai obligacijos nėra optimali priemonė.
Kai jūsų laiko horizontas ilgesnis nei 15 metų
Per ilgą laikotarpį akcijų grąža istoriškai smarkiai viršijo obligacijų grąžą. S&P 500 vidutiniškai generavo apie 10% per metus, o JAV vyriausybės obligacijos, apie 4–5%. Per 30 metų šis skirtumas virsta milžinišku:
- 10 000 EUR akcijose (10% per metus, 30 metų): ~174 000 EUR
- 10 000 EUR obligacijose (4% per metus, 30 metų): ~32 000 EUR
Jaunas investuotojas, kaupiantis pensijai po 30–40 metų, praranda milžinišką grąžos potencialą, jei per didelę portfelio dalį skiria obligacijoms.
Kai infliacija aukšta ir auganti
Standartinės (ne infliacijos saugomos) obligacijos blogai veikia aukštos infliacijos aplinkoje. Jei turite obligaciją su 3% kuponu, o infliacija siekia 6%, jūsų reali grąža yra neigiama (-3%). Pinigai tiesiog praranda perkamąją galią.
Kai palūkanų normos kyla
Kylančių palūkanų normų aplinkoje esamų obligacijų kainos krenta (kaip paaiškinta anksčiau). 2022 metai tai puikiai parodė: globalūs obligacijų indeksai prarado 10–15% vertės, kai centriniai bankai agresyviai kėlė palūkanų normas.
Tačiau yra ir pozityvi pusė: naujos obligacijos pradedamos leisti su aukštesniais kuponais, todėl investuojantieji reguliariai (DCA) pasinaudoja didesniais pajamingumais.
Kai tikitės labai didelės grąžos
Obligacijos niekada neduos 20–30% metinės grąžos (nebent tai labai aukštos rizikos „junk bonds” ribinėje nemokumo situacijoje). Jei jūsų tikslas yra agresyvus kapitalo augimas, obligacijos nėra tam skirta priemonė.
Rizikos, kurias reikia suprasti
Obligacijos dažnai laikomos „saugia” investicija, bet tai yra supaprastinimas. Štai konkrečios rizikos:
Palūkanų normos rizika
Jau aptarėme: kai palūkanų normos kyla, obligacijų kainos krenta. Kuo ilgesnis obligacijos terminas, tuo didesnis kainos pokytis. 30 metų trukmės obligacija gali prarasti 20–30% vertės, jei palūkanų normos staigiai pakyla.
Kaip valdyti: rinkitės trumpesnio termino obligacijas, jei tikitės kylančių palūkanų normų.
Kredito rizika (nemokumo rizika)
Emitentas gali nesumokėti kuponų arba negrąžinti nominalo. Vyriausybių atveju tai retai pasitaiko (nors Argentinos, Graikijos, Rusijos pavyzdžiai rodo, kad tai įmanoma). Įmonių atveju, ypač žemesnio reitingo, rizika yra reali.
Kaip valdyti: rinkitės aukšto kredito reitingo obligacijas arba diversifikuokite per obligacijų ETF, kuris apima šimtus emitentų.
Infliacijos rizika
Fiksuotas kuponas neprisitaiko prie augančių kainų. Jei infliacija viršija jūsų kuponą, reali grąža tampa neigiama.
Kaip valdyti: apsvarstykite infliacijos saugomas obligacijas (TIPS arba Euro infliacija indeksuotas obligacijas) kaip dalį portfelio.
Reinvestavimo rizika
Kai obligacijos terminas baigiasi ir gaunate nominalą atgal, gali nebūti galimybės reinvestuoti už tokį pat pajamingumą. Jei palūkanų normos tuo metu yra žemos, naujos obligacijos siūlys mažesnį kuponą.
Likvidumo rizika
Ne visos obligacijos yra vienodai lengvai parduodamos. Vyriausybių obligacijos ir didelių įmonių obligacijos paprastai turi gerą likvidumą. Mažesnių įmonių ar egzotiškesnės obligacijos gali turėti platų skirtumą tarp pirkimo ir pardavimo kainos.
Valiutos rizika
Jei perkate obligacijas, denominuotas kitomis valiutomis nei eurai, valiutos kurso pokyčiai gali padidinti arba sumažinti jūsų grąžą.
Kaip investuoti į obligacijas? Trys būdai
1 būdas: individualios obligacijos
Galite pirkti konkrečias obligacijas per brokerį. Tai suteikia pilną kontrolę: žinote tikslų kuponą, terminą ir pajamingumą.
Privalumai:
- Žinomas, fiksuotas pinigų srautas
- Jei laikote iki termino, rinkos kainos svyravimai jums neaktualūs
- Galite pritaikyti terminų struktūrą savo poreikiams
Trūkumai:
- Reikia didesnės pradinės sumos (dažniausiai nuo 1 000 EUR vienai obligacijai)
- Sudėtingiau diversifikuoti
- Reikia daugiau žinių apie kredito analizę
- Mažesnis likvidumas nei ETF
Kam tinka: patyrusiems investuotojams su didesniu kapitalu, kurie nori tiksliai valdyti pinigų srautus.
2 būdas: obligacijų ETF
Tai populiariausias ir paprasčiausias būdas investuoti į obligacijas. Obligacijų ETF veikia lygiai taip pat kaip akcijų ETF: vienu pirkiniu gaunate šimtų ar tūkstančių obligacijų krepšelį.
Privalumai:
- Momentinė diversifikacija (šimtai emitentų)
- Žemi mokesčiai (TER dažnai 0,07–0,20%)
- Aukštas likvidumas (perkama ir parduodama biržoje)
- Maža pradinė suma (galima pradėti nuo keliasdešimt eurų)
- Profesionalus valdymas
Trūkumai:
- Neturi fiksuoto termino: fondas nuolat perka ir parduoda obligacijas, todėl jūs neturite garantuotos grąžos iki tam tikros datos
- Rinkos kainos svyravimai gali būti didesni nei individualios obligacijos, laikomos iki termino
- Valdymo mokestis (nors ir mažas) mažina grąžą
Populiarūs obligacijų ETF:
| ETF | Indeksas | TER | Ką apima |
|---|---|---|---|
| iShares Core Global Agg Bond (AGGH) | Bloomberg Global Aggregate | 0,10% | Globalios vyriausybių ir investicinio reitingo įmonių obligacijos |
| iShares Core EUR Corp Bond (IEAC) | Bloomberg EUR Corporate | 0,20% | Europos įmonių obligacijos eurais |
| Vanguard EUR Eurozone Gov Bond (VETY) | Bloomberg Eurozone Gov Bond | 0,07% | Euro zonos vyriausybių obligacijos |
| iShares EUR High Yield Corp Bond (IHYG) | iBoxx EUR High Yield | 0,50% | Aukšto pajamingumo Europos įmonių obligacijos |
| Xtrackers Global Inflation-Linked Bond (XGIN) | Bloomberg World Govt Inflation-Linked | 0,20% | Infliacijos saugomos vyriausybių obligacijos |
Kam tinka: daugumai investuotojų, ypač pradedantiesiems.
3 būdas: obligacijų fondai su fiksuotu terminu (Target Maturity ETF)
Tai santykinai nauja produktų kategorija, apjungianti ETF paprastumą su individualios obligacijos terminų aiškumu. Šie fondai investuoja į obligacijas, kurių terminai baigiasi tais pačiais metais. Kai visos obligacijos subręsta, fondas išperka vienetų turėtojams lėšas.
Pavyzdys: „iShares iBonds Dec 2028 Term EUR Corporate ETF” investuoja į Europos įmonių obligacijas, kurių terminai baigiasi 2028 metais arba anksčiau.
Privalumai:
- Žinomas apytikris pajamingumas, jei laikote iki fondo termino
- Diversifikuotas kaip ETF
- Mažiau jautrus palūkanų normų pokyčiams nei atviro termino obligacijų ETF
Trūkumai:
- Mažesnis pasirinkimas nei standartinių obligacijų ETF
- Aukštesni TER nei plačios rinkos obligacijų ETF
Kam tinka: investuotojams, kurie turi konkretų tikslą konkrečiam terminui (pvz., vaiko studijos po 5 metų) ir nori obligacijų diversifikacijos su žinomu pajamingumo diapazone.
Lietuvos taupymo lakštai: vietinė alternatyva
Lietuvos gyventojams verta žinoti apie taupymo lakštus, kuriuos periodiškai leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tai obligacijos, specialiai skirtos fiziniams asmenims.
Kaip jie veikia?
- Minimalus įnašas paprastai nuo 100 EUR
- Terminai: dažniausiai 2 arba 3 metai
- Palūkanos: fiksuotos arba kintamos (dažnai susietos su EURIBOR)
- Palūkanos mokamos terminui pasibaigus arba periodiškai
- Galima įsigyti per bankus arba internetu
Privalumai
- Minimali rizika (valstybės garantija)
- Paprasta įsigyti
- Nereikia brokerio sąskaitos
- Palūkanos dažnai konkurencingesnės nei bankų terminuoti indėliai
Trūkumai
- Likvidumas ribotas: ankstyvas išpirkimas gali reikšti prarastas ar sumažintas palūkanas
- Pajamingumas paprastai žemesnis nei įmonių obligacijų ar obligacijų ETF
- Ribotas pasirinkimas ir emisijų dažnumas
Kam tinka?
Konservatyviems investuotojams, kurie nori saugios vietos grynųjų pinigų atsargai su geresnėmis palūkanomis nei banko sąskaitoje. Tai gera alternatyva terminuotiems indėliams.
Obligacijų vieta investiciniame portfelyje
Obligacijos retai turėtų sudaryti 100% jūsų portfelio. Jų vaidmuo, būti stabilizuojančiu elementu šalia akcijų ir kitų turto klasių.
Klasikiniai portfelio modeliai
Agresyvus portfelis (25-metis investuotojas):
- 90% akcijų ETF
- 10% obligacijų ETF
Čia obligacijos atlieka minimalų, bet svarbų vaidmenį: suteikia „parako atsargą” rebalansavimui. Kai akcijos smarkiai krenta, galite parduoti dalį obligacijų (kurios dažnai išlaiko ar padidina vertę) ir perpirkti pigiau atsieinančių akcijų.
Subalansuotas portfelis (40-metis investuotojas):
- 60% akcijų ETF
- 40% obligacijų ETF
Klasikinis 60/40 portfelis, kuris dešimtmečiais buvo standartinis „numatytasis” variantas. Pastaruosius 50+ metų šis portfelis generavo apie 8% vidutinę metinę grąžą su gerokai mažesniais svyravimais nei grynas akcijų portfelis.
Konservatyvus portfelis (60-metis investuotojas):
- 30% akcijų ETF
- 70% obligacijų ETF
Prioritetas, kapitalo išsaugojimas ir prognozuojamos pajamos. Svyravimai minimalūs, bet ir grąžos potencialas mažesnis.
Obligacijų kopėčios (Bond Ladder)
Tai strategija, kai perkate obligacijas su skirtingais terminais, sudarydami „laiptų” struktūrą.
Pavyzdys: investuojate 10 000 EUR paskirstydami po 2 000 EUR į obligacijas su 1, 2, 3, 4 ir 5 metų terminais.
- Kasmet baigiasi vienos obligacijos terminas
- Gautas pinigus reinvestuojate į naują 5 metų obligaciją
- Rezultatas: kas metus turite prieinamų pinigų ir pastoviai gaunate palūkanas
Privalumai:
- Sumažina palūkanų normos riziką (jei palūkanos kyla, reinvestuojate brangiau)
- Suteikia reguliarų likvidumą
- Mažesni kainų svyravimai nei ilgų obligacijų portfelis
Rebalansavimas
Obligacijų dalis portfelyje reikalauja periodinio rebalansavimo. Jei akcijos smarkiai paaugo, jūsų portfelis gali nukrypti nuo tikslinio paskirstymo. Kartą per metus patikrinkite proporcijas ir, jei nukrypimas didesnis nei 5 procentiniai punktai, grąžinkite portfelį prie tikslinės struktūros.
Obligacijos ir palūkanų normų ciklai
Supratimas, kaip obligacijos veikia skirtinguose ekonominiuose cikluose, padeda priimti informuotesnius sprendimus.
Kylančių palūkanų normų aplinka
Centriniai bankai kelia palūkanų normas, kai ekonomika auga per greitai arba infliacija per aukšta.
- Esamų obligacijų kainos krenta
- Naujų obligacijų pajamingumas didėja
- Trumpalaikės obligacijos mažiau nukenčia nei ilgalaikės
- Strategija: rinkitės trumpesnio termino obligacijas arba obligacijas su kintamu kuponu
Mažėjančių palūkanų normų aplinka
Centriniai bankai mažina palūkanų normas, kai ekonomika lėtėja arba gresia recesija.
- Esamų obligacijų kainos kyla (ypač ilgalaikių)
- Naujų obligacijų pajamingumas mažėja
- Ilgalaikės obligacijos atneša didžiausią naudą
- Strategija: ilgesnio termino obligacijos gali atneša ir kuponus, ir kapitalo prieaugį
Stagfliacijos aplinka
Kai ekonomika lėtėja, bet infliacija išlieka aukšta (stagfliacija), standartinės obligacijos veikia blogai. Tai vienas sunkiausių scenarijų obligacijų investuotojams.
- Strategija: infliacijos saugomos obligacijos (TIPS) arba trumpalaikės obligacijos
Mokesčiai Lietuvoje
GPM nuo palūkanų pajamų
Obligacijų kuponų pajamos ir kapitalo prieaugis pardavus obligaciją apmokestinami 15% GPM tarifu. Jei metinės investicinės pajamos viršija 120 VDU, virš šios ribos taikomas 20% tarifas.
Akumuliuojantys obligacijų ETF
Jei perkate akumuliuojantį obligacijų ETF (pvz., AGGH), kuponai reinvestuojami fondo viduje. GPM mokate tik tada, kai parduodate ETF vienetą su pelnu. Tai leidžia atidėti mokesčius ir pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu.
Taupymo lakštų palūkanos
Nuo Lietuvos taupymo lakštų palūkanų taip pat mokamas 15% GPM. Bankas arba valstybė dažnai automatiškai išskaito mokestį prieš pervedant palūkanas.
Dabartinė obligacijų rinkos aplinka
Po 2022–2023 metų palūkanų normų kėlimo ciklo obligacijų pajamingumai yra aukščiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį. Europos centrinis bankas (ECB) ir JAV Federalinis rezervas smarkiai pakėlė palūkanų normas infliacijai tramdyti, o tai reiškia, kad:
- Naujos obligacijos siūlo ženkliai aukštesnį pajamingumą nei 2020–2021 metais
- Investuotojai vėl gali gauti realią (t.y. viršijančią infliaciją) grąžą iš obligacijų
- Obligacijos grįžo kaip reali alternatyva tiems, kas ieško prognozuojamų pajamų
Tai reiškia, kad dabartinė aplinka gali būti palankesnis laikotarpis pradėti investuoti į obligacijas nei bet kuris momentas per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau svarbu prisiminti: prognozuoti būsimus palūkanų normų pokyčius yra sudėtinga, ir tikslaus „tobulo” momento sugauti neįmanoma.
Dažniausios klaidos investuojant į obligacijas
Pirkti tik pagal aukščiausią pajamingumą. Aukštas pajamingumas dažnai reiškia aukštą riziką. 10% kuponas iš nežinomos įmonės gali atrodyti patraukliai, bet jei ta įmonė bankrutuoja, prarandate dalį ar visą investiciją.
Ignoruoti palūkanų normos riziką. Pirkti 30 metų obligacijas kylančių palūkanų normų aplinkoje gali atnešti didelius nuostolius, net jei obligacijos kredito kokybė yra puiki.
Pernelyg sudėtingas portfelis. 10 skirtingų obligacijų ETF portfelis nėra geresnis nei 1–2 gerai parinktų. Paprastumas čia, kaip ir su akcijomis, yra privalumas.
Pamiršti infliaciją. 3% nominalios grąžos skamba gerai, kol suskaičiuojate, kad infliacija yra 4%. Tada jūsų reali grąža yra neigiama.
Maišyti obligacijas su terminuotais indėliais. Terminuotas indėlis banke yra draustas (iki tam tikros sumos), o jo vertė nesvyruoja. Obligacijos kaina rinkoje kinta. Tai skirtingi instrumentai su skirtingomis rizikomis.
Bandyti „laiku” obligacijų rinką. Lygiai kaip su akcijomis, bandymas nuspėti palūkanų normų pokyčius ir atitinkamai pirkti ar parduoti obligacijas retai duoda geresnių rezultatų nei paprastas, reguliarus investavimas.
Praktiniai pirmieji žingsniai
Jei nusprendėte, kad obligacijos turėtų būti jūsų portfelio dalis, štai konkretus veiksmų planas:
1. Nustatykite savo obligacijų dalį portfelyje. Atsižvelkite į amžių, tikslus ir rizikos toleranciją. Jei esate jaunas ir kaupiate ilgam laikui, 10–20% obligacijų gali pakakti. Jei artėjate prie pensijos, 40–70% gali būti tinkamiau.
2. Pasirinkite obligacijų tipą. Pradedantiesiems rekomenduojama pradėti nuo plačios rinkos obligacijų ETF (pvz., iShares Core Global Aggregate Bond). Tai suteikia globalią diversifikaciją su žemais mokesčiais vienu pirkiniu.
3. Apsvarstykite taupymo lakštus. Jei norite labai paprastos ir saugios alternatyvos daliai portfelio, Lietuvos taupymo lakštai yra geras pasirinkimas, ypač atsarginiam fondui ar trumpalaikiams tikslams.
4. Integruokite į reguliarų investavimą. Jei kas mėnesį investuojate 300 EUR ir jūsų tikslinė struktūra yra 80% akcijų / 20% obligacijų, kiekvieną mėnesį 240 EUR skirkite akcijų ETF ir 60 EUR obligacijų ETF.
5. Peržiūrėkite kartą per metus. Patikrinkite, ar portfelio struktūra atitinka jūsų planą. Jei reikia, rebalansuokite.
Obligacijos ir akcijos kartu: kodėl mišrus portfelis veikia
Obligacijų grąža, žiūrint atskirai, atrodo kukli lyginant su akcijomis. Bet portfelio kontekste obligacijos atlieka keletą svarbių funkcijų, kurios nėra akivaizdžios žiūrint tik į grąžos skaičius:
Mažina svyravimus. Mišrus portfelis leidžia ramiau miegoti ir padeda išvengti panikos pardavimų per rinkos nuosmukius. O panikos pardavimai yra brangiausia klaida, kurią investuotojas gali padaryti.
Suteikia rebalansavimo galimybę. Kai akcijos krenta, obligacijos dažnai išlaiko ar padidina vertę. Rebalansuodami parduodate dalį obligacijų ir nuperkate pigesnių akcijų. Ilgainiui tai prideda papildomos grąžos.
Leidžia nuosekliai sekti planą. Investuotojas, kurio portfelis per krizę nukrenta 15% (mišrus portfelis), greičiau laikysis savo strategijos nei tas, kurio portfelis nukrenta 40% (grynas akcijų portfelis).
Galutinis rezultatas: mišrus portfelis dažnai generuoja geresnę realią grąžą nei grynai akcijų portfelis, ne todėl, kad obligacijos uždirba daugiau, o todėl, kad investuotojas priima mažiau emocijomis pagrįstų klaidingų sprendimų.
Tai subtilus, bet labai svarbus skirtumas tarp teorinės ir realios grąžos. Teoriškai akcijų portfelis duoda daugiau. Praktikoje žmogus, turintis 60/40 portfelį ir jo besilaikanantis 30 metų, dažnai baigia su geresniu rezultatu nei žmogus su 100% akcijų portfeliu, kuris panikuoja ir parduoda per kiekvieną krizę.
Obligacijos gali atrodyti neįdomios, bet „neįdomus” investavimas dažnai yra pats pelningiausias.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir neturėtų būti vertinamas kaip individuali investavimo rekomendacija. Prieš priimant finansinius sprendimus, rekomenduojama pasikonsultuoti su licencijuotu finansų patarėju.
